APIE
Paveikslai, vibruojantys klausimus ir ilgesį
Meno muziejai yra galios vieta Praleidau juose daugybę valandų. Paul Sezanne, Amadeo Modigliani, Max Beckmann, Johannes Vermeer paveikslai išjudina dvasią. Tai lyg užuomina apie tarpusavyje susisiejantį pasaulį. Jeigu paveikslas gali paveikti, tai koks tada gyvų būtybių tarpusavio poveikis?!
Paukščiai, karvės ir žmonės, taip rimtai, kaip iš tikro yra
Būdavo, kad stoviu muziejuje priešais paveikslą ir galvoju sau, o jei tapyčiau. Atsakiau sau vėliau, kai išsiaiškinau temas, kurios man atrodo neišsenkančios: tai paukščiai, karvės ir žmonės, natiurmortai ir gyvenimas... taigi beveik viskas. Be to, iki tol jau buvau išsiaiškinusi savo „nebedarytinų darbų sąrašą, t.y. katalogą dalykų, kurių nebenorėčiau dar kada nors kartoti gyvenime“ (pasak Michaelio Leunigo karikatūros herojaus).
Sujungiau taškus
Dirbu su paukščiais, karvėmis ir žmonėmis. Aš juos tapau.
Grįžtant į studijų laikus, kai Vilniaus Universitete studijavau ekonomiką, tuomet perskaičiau krūvą biografinių knygų apie dailininkus ir skulptorius. Visi man papuolę atrodė neturtingi ir apsėsti savo meninio pašaukimo... Tada aš ir užsikrėčiau. O gal dar anksčiau. Tačiau daugelį metų dirbau verslo administravime pramonės įmonėse, taip pat Ekonomikos ministerijoje. Be to išbandžiau save sukuriant nuosavą - kanapių ir šviesą atspindinčių drabužių - verslą. Pastaruoju metu, jau beveik dešimtmetį, gyvenu Vokietijoje. Taip atsitiko, kad Vokietijos laikotarpiu iš naujo atradau aliejinių dažų privalumus ir susiejau tai su mano simpatijom žvirbliams bei karvučių romantizavimu.
Nuoširdžiai,
Juratė Daniel